Žiemos sezono pradžia

Klubas TAVOLA žiemos sezoną nnusprndė pradėti trumpa išvyka į Slovakijos Tatrus. Reikėjo vėl „prisijaukinti“ ledą ir sniegą. Inga, Gabija ir Paulius pasirinko slidinėjimą Žemuosiuose Tatruose Chopok regione. Darius ir Žygintas tobulino žiemos alpinizmo įgūdžius Aukštuosiuose Tatruose. Į Tatrus atvykome 2017 m. sausio 27 d., išvykome sausio 30 d. vakare. Keturios dienos aktyvaus „darbo“. Oras buvo tiesiog nuostabus – sniegas, šaltis ir saulė kėlė nuotaiką ir kvietė į kalnus.

Alpinizmo treniruočių baze tapo Bilikova chata netoli Hrebienok vietovės, iš kurios lengva pasiekti naujai parinktą treniruočių regioną – Vel‘ka Studena dolina ir Mala Studena dolina. Pasirinkdami naują treniruočių regioną neapsirikome. Čia gausu įvairaus sudėtingumo ledo krioklių, žieminių maršrutų uola ir visa tai lengvai pasiekiama.

Pirma diena. Po naktinio vairavimo buvome dar pakankamai žvalūs. Išėjome pasivaikščioti po Velka Studena dolina, apžiūrėjome potencialius maršrutus, įvertinome jų būklę, priėjimo kelius. Vakare dar suspėjome įsmeigti ledo įrankius ir kates į ledokritį „Trenažer“ Nr.31 (čia ir toliau numeracija pagal http://www.tatry.nfo.sk ). Puiki vieta pradžios treniruotėms. Sudėtingumas nuo WI2 iki WI4 – rinkis ko reikia.

Antra diena. Iš pat ryto grįžome prie „Trenažer“, pasirinkome sudėtingesnias vietas ir smagiai palaipiojome. Papietavę nuskubėjom prie ledokričio „Prave Zahradky“ Nr. 39a, sudėtingumas WI3-WI4, priklausomai kokį kelią pasirenki, aukštis apie 40 m. Sausio dienos dar trumpos, todėl įveikus ledokritį jau ėmė tempti, tačiau chata netoliese.

Trečia diena. Per praėjusias pusantros dienos laipiojimo ganėtinai „apšilome“, todėl nuskubėjome prie Velka Studena dolina gražuolio – Veverkov ladopad Nr. 32, sudėtingumas WI4, apie 50 m. Aukščiau ledas „gulasi“ir įsilieja į Veverkov kuluarą. Netikėtai kopimą teko atidėti – Žygintas pamiršo kates. Darius turėjo progos pasigrožėti vaizdais ir gerai pamojuoti rankomis, kad nesušaltų (ledokritis šiaurinėje sienoje), o Žygintui teko pabėgioti per pusnis. Tai entuziazmo nesumažino, todėl po geros valandos ledo įrankiai jau smigo į Veverkov ledą. Sulipę sudėtingesnę dalį, treniruotę tęsėme viršutinėje dalyje. Darius pratinosi lyderiauti, įrenginėjome Abalakovo kilpą ir t.t.

Išlipę ledu į kuluarą norėjome apžiūrėti uolinius maršrutus į Slavkovse Zuby, tačiau nepavyko. Kuluaras gilus, stačiomis sienomis. Negalėjome įvertinti maršrutų būklės ir apžiūrėti kur driekiasi reikiamo maršruto linija. Todėl, nusileidę ir eidami į chatą dar nebuvome tikri dėl paskutinės dienos planų. Po vakarienės apsisprendėme ir pradėjome ruoštis „mikso“ maršrutui.

Ketvirta diena. Pasirinkome kopti į Nižny Slavkovsky Zub (Birkenmajerov pilier) maršrutu „Penelope“, M4, sudėtingos dalies aukštis apie 250 metrų. Maršruto pradžia iš Veverkov kuluaro. Nusprendėme nelipti vakarykščiu ledu, kad nereikėtų tempti į viršūnę ledsriegių. Veverkov kuluarą pasiekėme giliai apsnigtomis uolomis, nardydami tarp kalnapušių. Pasirodo, tai buvo nei kiek ne lengviau, nei kopti ledu. Nuo chatos iki maršruto pradžios sugaišome daugiau nei 2 val.

Pradėję lipti maršrutą, įsitikinome, kad turimos maršruto schemos sunkiai atpažįstamos ant kalno. Teko improvizuoti. Pirmus 150 m pralipome M2-M3 apsnigtomis uolomis ir išėjome į maršruto „Chlapcom z Pumori“ trečią stotį. Šio maršruto viršutinės dalies sudėtingumas M5+. Mums reikėjo mažesnio sudėtingumo, todėl teko pralipti neaprašytą ir schemose nepavaizduotą maršruto dalį tarp„Chlapcom z Pumori“ ir „Penelope“ . Nuo stoties pradėjome lipti „Chlapcom z Pumori“ maršrutu. Uola stati M4, sniegas tik plyšiuose. Lipame mažyte atbraila. Sekdami po truputį platėjančią atbrailą, nutraversavome į dešinę. Uolos sudėtingumas sumažėjo iki M3+, M3. Pralipome plačią lentyną. Stotį įrengėme aukščiau, ant mažesnės lentynėlės.

Paskutinė virvė prasidėjo M3, artėjant prie viršūnės tapo M2. Tačiau čia daug didelių „palaidų“ akmenų, vos išlaikančių pusiausvyrą. Danties viršūnę pasiekėme apie 14 val. 30 min.

Iki tamsos turėjome apie 2 val. Skubėjome leistis.

              
Nusileidome per kitą danties pusę Kralovsky kuluarą. Kuluaru pėstute iki mėlynojo tako ir juo į chatą. Spėjome iki sutemstant.

Tą patį vakarą Stary Smokovec miestelyje susitiko visa komanda. Nors ir pavargę, bet su gera nuotaika išvykome namo. Išvykome įsitikinę, kad čia dar sugrįšime.