Buvo laikas, kai Alpės viliojo savo nepasiektomis
viršūnėmis. Pirmieji jas pasiekę žmonės įeidavo į istoriją. Nesvarbu, kiek
kartų vėliau buvo į ją įkopta, pirmojo jau niekas neaplenks.
Šie laikai seniai praėjo. Visos aukštosios
ar kuo nors įdomesnės Alpių viršūnės jau seniai pasiektos, bet kalnų traka
žmonėms nesumažėjo. Todėl XX a. tapo svarbu ne pati viršūnė, maršrutas, kuriuo
kopiama. Tai aktualu iki šiol. Kopimo maršrutai gauna savo pavadinimus, jie
apibūdinami keliais vertinimo kriterijais pagal kuriuos galima orientuotis,
kokie išbandymai ir pavojai ten laukia, kokio reikia fizinio ir techninio
pasirengimo. Jei sportiniame uolų laipiojime yra tik vienas maršrutą
apibūdinantis kriterijus – laisvo laipiojimo sudėtingumas, tai kopiant į
viršukalnę tenka įvertinti net keturis.
Maršruto pavadinimą ir jo sudėtingumo
įvertinimą skelbia pirmieji pralipę šiuo maršrutu. Kol niekas nepralipo, tai
nėra ir maršruto, todėl šia prasme juos galima pavadinti maršrutų kūrėjais.
Vieni maršrutai pasimiršta, o kiti tampa labai populiarūs. Jie vilioja
alpinistus kalno grožiu, maršruto linijos grakštumu, teikia emocijų lipant juo ir
džiaugsmo įveikus maršrutą. Dažnai populiarų maršrutai pradedami vadinti žmonių
vardais, kurie juos „sukūrė“, tai yra pirmieji juos pralipo.
Tiek pirmieji viršūnių užkariautojai, tiek
maršrutų kūrėjai nėra atsitiktiniai žmonės kalnuose. Jie paliko ryškų pėdsaką
alpinizmo istorijoje ir Alpių šalių kultūroje. Tačiau lygumų gyventojams dažnai
jų vardai nieko nesako. Todėl trumpai supažindinsime su žymiais alpinistais,
kai jų vardu pavadintus maršrutus kopimui pasirenka klubas „Tavola“.
ANDRĖ
KONTAMIN (ANDRÉ CONTAMINE)
Andrė
Kontamin (André Contamine, 1919-1985), buvo Alpių gidas,
slidinėjimo instruktorius bei žymiosios Šamoni ENSA mokytojas
(École Nationale de Ski et Alpinisme – Nacionalinė slidinėjimo
ir alpinizmo mokykla).
Jo
kalnų žygiai koncentravosi Monblano regione, įskaitant keletą
naujų maršrutų, kurie greitai tapo super klasikiniais.
1955
m., kartu su Marseliu Bronu (Marcel Bron) ir Pieru Labruni (Pierre
Labrunie) pralipo naują maršrutą glotniu ir įspūdingu vakariniu
šlaitu į Petites Jorasses.
1959
m., su tuo pačiu P.Labruni ir R.Volšlagu (R.Wohlschlag), „atidarė“
Kontamin maršrutą ant rytinės Pointes Lachenal atšakos. Jis
driekiasi puikia protogino uoliena (granito atmaina) ir vis dar labai
populiarus.
Tais
pačiais metais jis, taip pat pirmasis, pralipo trumpą ledo maršrutą
šiauriniu šlaitu į Petite Aiguille Verte.
Tačiau
jo pagrindinė sėkmė buvo „Trys Kontamin“ į Triangle du Tacul.
Tai trys maži alpinizmo šedevrai - mišraus lipimo maršrutai
dideliame aukštyje, kurie kasmet kartojami daugybę kartų.
Pirmiausia „atidarytas“ maršrutas santykinai yra mažiau
kartojamas, bet galbūt labiausiai įspūdingas, tai Kontamin-Nėgri
(Contamine-Négri). Vėliau buvo pralipti Kontamin-Miaziu
(Contamine-Mazeaud) ir Kontamino-Grysol (Contamine-Grisolle).
Pastarasis yra santykinai saugesnis ir dažniau būna palankios
būklės, todėl šiandien yra populiariausias iš jų.
A.Kontamin
buvo pirmasis ir kituose, mažiau žinomuose sudėtinguose
maršrutuose. Toks yra Kontamin maršrutas į Aiguilles du Diable -
L'Isolée (1968 m. su G.Epinoux, Y.Maillars, Y.Morin, J.M.Parent,
J.Raphotz).
1969 m. jis
atliko paskutinį savo kopimą nauju maršrutu į Triangle du Tacul
(su C.Cassin, A.Faure, R.Girod, J.Luk, J.Méchoud, G.Ménard), kuris
eina per serakus ir ledyną, krentantį šiaurės-rytų šlaitu,
tiesiai nuo Triangle. Nors šis maršrutas lengvai pasiekiamas,
panašiai kaip ir kiti trys Kontamin maršrutai į Triangle, dėl
daugybės motyvų nėra dažnai lipamas.
/parengta
pagal Marco Romelli. Mont Blanc, classic and plaisir/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą