Vasara Alpėse

VIDEO: Aiguille de l'Index, Brunat-Perroux

Sveiki visi, skaitantys ir žiūrintys. Štai vasara jau į pabaigą. Labai permaininga ir nepastovi. Liepos 16 -29 dienomis buvome išvykę į Alpes. Puikiai padirbėjome, sukaupėme patirties ir atlikome naujus kopimus. Atlikome žygį ledynu nuo 1913 m.v.j. iki 3500 m.v.j. Pralipome penkis skirtingus maršrutus. Tris iš jų didesniame nei 3500 m.v.j. aukštyje: įkopėme į Mont Blanc du Tacul (4248 m.v.j., Normal rout, PD, 700 m), pralipome Laurence ketera iki Cosmiques trobelės (PD+, 4b, 100 m), Cosmiques ketera į Aiguille du Midi, 3842 m.v.j, (AD, 5a variantas, 200 m). Pralipome su tradicinius, dalinai „prakaltus“ maršrutus 2500 m.v.j. aukštyje Aiguilles Rouges kalnų grandinėje: įkopėme į Aiguille de Charlanon pietinę viršūnę Doigt ketera (D, 5b, 230 m) bei į Aiguille de L‘Index  smagiu Brunat-Perroux maršrutu (D+, 5c, 180 m). Ir vis dėl to užsibrėžtų tikslų nepasiekėme dėl objektyvių priežasčių.

Buvome užsibrėžę tikslą lipti Zmutt (NW)ketera į Materhorną ir leistis įprastiniu keliu per Hörnli keterą. Startas iš Šveicarijos, Hörnli namelio. Turėjome sudarę aklimatizacijos planą Chamonix regijone, po to turėjome laukti orų lango ir kopti. Aklimatizavomės sėkmingai. Subjurus orams nusileidome į Chamonix. Orai prie Materhorno buvo panašūs, bet nutaikėme progą žvalgybai. Nuvykome į Zermatt (Šveicarija), pakilom keltuvu iki 2500 m.v.j., dar 700 vertikalių metrų užlipom iki Hörnli namelio. Vaizdas nedžiugino. Kalnas debesyje, trumpam praplyšus debesų šydui, matėsi šviežias sniegas ant uolų – artimiausiomis dienomis nelipamas ne tik Zmutt bet ir įprastinis  Hörnli maršrutas. Viso Zmutt maršruto matyti ir įvertinti negalim. Pasikalbėjome su gidais namelyje, alpinizmo centro ir namelio darbuotojais. Naujienos liūdnos – planuotas maršrutas Zmutt ketera šiais metais blogos būklės. Šiemet niekas jo nelipo ir lipti nepataria. Ten kur turi būti ledas, jo nėra, o ant uolų, kur turi būti sausa, šviežias sniegas. Sniegas, aišku nutirps, bet ledas vasarą „neužaugs“. Tokios būklės maršruto per dieną neįveikiamas, be to yra didelis akmenų griūčių pavojus.

Sėkmingai pradėtas įgyvendinti planas žlunga. Tikslas, kurio link kryptingai ėjome nuo metų pradžios, blėsta kaip miražas. Tikėdamiesi kažkokio stebuklo, susirašėme su gidais per facebook‘ą, atsakymas toks pat – atvažiuokite kitais metais. Teko nuryti šią karčią piliulę. Puikiai žinojom, kad ne kalnas prie mūsų taikosi, o mes turime prie jo prisitaikyti, bet tai mažai guodė, buvo apmaudu.

Grįžome į Chamonix, prakentėjome blogus orus ir lipome uoliniu maršrutus į Aiguilles Rouges. Puikiai palaipiojome. 

 
 

 
 

 

 

 
 

 

 

 

VIDEO: Aiguille de l'Index, Brunat-Perroux

Uoliniai maršrutai Tatruose

VIDEO - Tatrai, Ostry štit

Sporto ir kelionių klubas „Tavola“ pradėjo uolinių maršrutų sezoną Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose. Išvyka buvo numatyta jau seniai, bet be tikslios datos. Žinojome Joninių periodo orų nepastovumą Tatruose, tad konkrečią trumpos išvykos datą derinome pagal orų prognozes. Planavome apsistoti Térycho chatoje ir lipti uolinius maršrutus į Malý Ľadový, Ľadový, Baranie rohy viršukalnes. Tačiau numanomas gero oro „langas“ nesutapo su laisvų vietų „langu“ Térycho chatoje, tad pasirinkome apsistoti Zbojnicka chatoje (1980 m.v.j.), Velka studena slėnio gale. Atitinkamai teko keisti maršrutus.

Išvykome dviese, Darius ir Žygintas, 2017m. birželio 25 d. vakare. Pirmadienio ryte (2017-06-26) jau buvome Aukštuosiuose Tatruose, Starý Smokovec miestelyje (~1000 m.v.j.).

Matyti, kad čia naktį lijo, o kalnai ir dabar skendėjo debesyse, dulksnojo lietutis. Susikrauname į kuprines laipiojimui reikalingą įrangą, asmeninius daiktus ir išeiname į Zbojnicka chatą. Užtrukome tris valandas. Lyti nustojo.

Darome „check in“ chatoje. Žinia, chata komfortu nepasižymi. Mobilaus ryšio nėra, orų prognozių chatos šeimininkai neskelbia, dušo nėra, tualetas lauke, kaimiškas, kaip kadaise buvo pas senelius, tik „apyvarta“ kur kas didesnė. Patalpa miegojimui – į tris dalis padalinta palėpė su čiužiniais ant žemės, atsistoti visu ūgiu galima tik vienoje palėpės pusėje. Puiki mankšta laipiotojams – išlipimas nuo laiptų-kopėčių į palėpės žemąją pusę. Tačiau apačioje, valgomajame, pianinas, dvi gitaros, natų sąsiuviniai, maistas, gėrimai ir puiki gyventojų nuotaika. Šėlioti galima iki 22 val. Tiems, kas nori ilsėtis anksčiau, parduodami ausų kamštukai.

Išeiname gyvai susipažinti su priėjimo keliais prie kalno, planuojamais kopimo maršrutais, įvertinti jų būklę. Einame žymėtu „geltonu“ taku link Priečne perėjos. Norime apžiūrėti Ostrý ir Široká viršukalnių pietines sienas. Kai kur ant tako dar laikosi sniegas.

 Široká papėdė taip pat apsupta sniego, aplink Ostrý jo mažiau, bet taip pat kyšo balti liežuviai. Netoli Široká išsukame iš žymėto tako ir einame prie uolų grandinės, link balno Biela lavká. Kairėje balno pusėje yra Ostrý, dešinėjė, šiek tiek toliau, Široká viršukalnės.

Nuo papėdės iki balno lipimo sudėtingumas tik vienetukas (UIAA), tačiau uola šlapia, samanos ir žolynai plyšiuose, kaip kempinės, prisigėrę vandens, susirišame virve ir lipame slenkančia sauga apie 50 m ant Biela lavká balno. Toliau galima lipti ketera į Ostrý viršūnę (III+, UIAA), bet šiandien jau per vėlu ir per daug veiklos po naktinės kelionės. Leidžiamės nuo balno bjauriai slystančia „nesudėtinga“ uola, tada pasukame pro Ostrý, jo pietinio šlaito papėde.

Rytdienai planuojame maršrutą į Ostrý, stengiamės atpažinti jo liniją ant kalno.

 Apžiūrinėjame rytojaus maršrutą -  Häberleinova cesta, (IV,UIAA).

Aiškiai matome pagrindinę, ketveriukinę, maršruto dalį – dviejų plokščių susikirtimo kampas su plyšiu tarp jų.

Maršrutas tradicinis, saugos taškus įrenginėsime patys. Maršruto pradžia dar sniege, todėl nuo papėdės pasirenkame kitą liniją per uolas (III, UIAA). Tikimės, kad iki rytojaus maršruto uola pradžius. Nusileidžiame iki žymėto „geltono“ tako ir grįžtame į chatą.

Chatoje mūsų laukia dviejų dalių koncertas. Pirmoji dalis puiki - kažkas iš chatos gyventojų skambina pianinu populiarias klasikines melodijas. Antroji dalis – kaimynų knarkimas. Žygintui nepatiko, bet Dariui, matyt, dar labiau, nes bandė sutramdyti „solistus“.

Antradienio rytas gražus (2017-06-27), šiek tiek debesuota, bet nelyja, vėjas silpnas. Pusryčiaujame. Išeiname 8 val. 

Darius pirmą kartą imsis lyderiauti trejukinėse tradicinio maršruto atkarpose. Šį kartą svarbus ne greitis, bet tikslumas ir saugumas. Prie maršruto pradžios priėjome per 1,5 val. Per sniegą, šlaito papėdėje, išlipame ant uolos. Čia įsirengiame stotį. 

 Lipame su dviem ”pusantrinėm“ 60 m virvėmis. Darius išeina pirmas, jis pralipa visą trejukinę dalį ir ieško vietos stočiai.

Virvės lieka pora metrų, Darius randa vieną įkaltą pitoną, įrengia dar vieną saugos tašką, padaro stotį ir „priima“ Žygintą. Toliau, neilga ketveriukinė dalis, uoline sienele reikia išlipti ant žole apaugusios nuožulnios terasos. Darius saugo, Žygintas „lydina“.

Terasoje ant uolinės sienelės randame įrengtą nusileidimo stotį iš dviejų pitonų. Stotis atrodo patikimai, Žygintas čia įrengia saugą ir „priima“ Darių.

Iš šios vietos puikiai matosi visas ketveriukinis, apie 50 m aukščio kampas. Kairiosios, iškilusios plokštės apačia gelsva, aiškiai išsiskiria  tamsiame, dešiniosios plokštės fone. Plokščių susikirtimo vietoje eina plyšys, ten kur jis siauresnis, patogu įrenginėti saugos taškus, ten kur jis platesnis, patogu įsikibti lipant. Viršutinė atkarpos dalis statesnė, turi nedidelį pilvelį. Iš čia saugojantysis gali gerai matyti lyderiaujantį ir tinkamai saugoti, tačiau virvės gali neužtekti. Teks ieškoti patogios vietos stočiai. 

Darius saugoja, Žygintas lipa pirmas. Iki kampo pradžios, apie 10-15 metrų kalnų turizmo reljefu. Toliau, uolinis kampas.

Pralipus kampu apie 15-20 metrų yra lentynėlė, ant jos, kokie 5 metrai į dešinę nuo kampo, matosi įrengta nusileidimo stotis iš trijų pitonų. Žygintas čia įrengia saugą ir „priima“ Darių.

Netrukus Darius jau čia, ant lentynėlės ir toliau saugo Žygintą.

Nuo čia lipimas šiek tiek sudėtingesnis: vietomis kairioji plokštė pakyla praplėsdama plyšį, tada nėra kur įrengti saugos taškų ir dar nedidelis pilvelis ant gilesnės plokštės.

Tačiau šie sunkumai jau paskutiniai – kampas baigiasi nuožulnia terasa. Ten Žygintas įrengia stotį iš kilpų. Darius sėkmingai lipa į viršų išiminėdamas įrengtus saugos taškus.

Darius jau ant terasos, ir tęsia kopimą pirmas. Kuluaru į dešinę ir trejukiniu grioveliu iki keteros.

Pagaliau galima nusimauti laipiojimo batelius. Su dideliu malonumu apsiauname priėjimo batus. Žygintas lipa ant keteros. Toliau tęsia kopimą ketera iki viršūnės. Užtrukome apie 3,5 valandos. Ant Ostrý viršūnės randame plastikinę kapsulę. Ten paliekame žinutę apie klubą „Tavola“ ir Häberleinova cesta pralipusius Darių ir Žygintą. Fotosesija, užkandžiai ir poilsis ant Ostrý viršūnės.

Leidžiamės ketera iki įrengtos nusileidimo stoties. Ji įrengta iš kilpų, prakištų per plyšį tarp akmenų. Nuo čia leidžiamės virve. Darius nori toliau kaupti patirtį, todėl leidžiasi pirmas. Kitos stoties nesimato per uolos pilvą, toliau krenta siena, su mažomis lentynėlėmis ant kurių stringa metama virvė. Dariui teks ją sutvarkyti ir surasti stotį.

Pirmam „diulferiui“ išeina beveik visa virvė, stotis ant lentynėlės šalia kampo. Toliau leidžiamės iki žole apaugusios terasos žemiau kampo. Darius vėl pirmas. Nuo terasos darome trumpą „diulferį“ iki lentynėlės ant sienos. Nuo čia, pilna virve nusileidžiame ne tik nuo sienos, bet ir per sniegą iki morenos pakraščio.

Šios dienos kopimas pavyko, viskas sklandžiai.

Susirenkame virves ir neskubėdami, grožėdamiesi vaizdais, leidžiamės į chatą.

Pakeliui svarstome rytdienos planus. Daug kas priklauso nuo orų. Prieš dvi dienas išankstinė prognozė skelbė lietų. Reikia patikrinti. Netoli chatos, ant „ožio kaktos“ pagauname mobilų ryšį. Žiūrime rytdienos prognozes – nuo pusiaudienio pranašauja lietų.

Chatoje - pelnytas šaltos kofolos bokalas.

Peržiūrime informaciją apie maršrutus. Jau esame prasilipę, nepervargę, norėtųsi lipti ilgesnį maršrutą. Yra nusižiūrėtas variantas, tačiau rytoj (trečiadienį), laukiama lietaus, be to, tai paskutinė išvykos diena, dar reikės nusileisti nuo chatos iki mašinos. Ieškome trumpo aiškaus maršruto, pasirenkame kopimą ketera į Ostrý nuo Biela lavká (III+, UIAA) – priėjimas išbandytas, nusileidimą nuo Ostrý žinome, Darius galės įtvirtinti lyderiavimo įgųdžius,  gal suspėtume iki lietaus.

Vakaras chatoje vėl su koncertu. Šį kartą skambėjo gitara, slovakiškos dainos ir šokiai. Nuo antrosios dalies išgelbėjo ausų kamštukai.

Paryčiais pažadino ne knarkimas, bet vėjo gūsiai. Dangus giedras, bet toks vėjas galėjo sukliudyti sėkmingam kopimui. Daiktai jau paruošti iš vakaro. Keliamės, pusryčiaujame ir išeiname prie maršruto pradžios. Tikimės, kad vėjas, kaip visada, siautėja tik Velka studena slėnyje, o maršrute jis bus silpnesnis. Priėjome Biela lavká balno papėdę. Susirišame virve ir lipame slenkančia sauga iki balno. Vėjas darosi dar stipresnis. Darius išlipa ant keteros ir atsisuka prieš vėją – gūsis toks stiprus, kad bandant kalbėti, nuo vėjo išsipučia žandai.

Aplink viskas gaudžia, susikalbėti sunku, virvė tiesiog prispausta prie uolos kimba už uolos. Abu suprantame, kad toks oras lipti ketera tikrai netinka. Leidžiamės. Grįždami patikriname orus, pagal sinoptikus, šiandien čia pučia lengvas brizas (5 m/s). Net nejuokinga.

Susimokame už visus koncertus ir kitus malonumus, susikrauname daiktus ir per dvi valandas nusileidžiame iki Starý Smokovec. Čia vėjas daug ramesnis, bet labai karšta, kaupiasi audra. Kelionė automobiliu namo per audrą Lenkijoje iki pat Lietuvos. Ketvirtadienį (2017-06-29) pusryčiaujame jau Lietuvoje.

Kelionė pavyko. Visada norisi daugiau, bet džiaugiamės tuo ką nuveikėme per trumpą laiką.